Atida (ang. mindfulness)

Esame evoliuciškai užprogramuoti nerimauti, planuoti, skubėti, daryti viską, kad “neprapultume”. Ir išties planavimas, rodosi, atsiperka užtikrintu saugumu ir iš pirmo žvilgsnio efektyviu laiko panaudojimu. Bėda ta, kad dažnai nesugebame atsipalaiduoti ir sąmoningai išbūti akimirkoje su savimi bei aplinka, patirdami priimtos akimirkos grožį be vertinimų. Būtent to moko MBSR (Mindfulness Based Stress Reduction) – sugebėti pagauti save lekiantį, stabtelėti ir įsižeminti, taip neprarandant jausmo, kad gyveni ir gali mėgautis kiekviena akimirka iš esmės. Pasiekti dėmesingo įsisąmoninimo būseną reikia įgūdžių, kuriuos kviečiame lavinti kartu naudojant pasaulyje pripažintas mindfulness technikas.

Kai išmokstame ir įprantame išbūti tyrinėdami įvairius pojūčius, nevadindami jų nei gerais, nei blogais – objektyviau suvokiame situaciją, atsiribojame nuo spontaniškai kylančių minčių ir emocijų, išmokstame jas suvaldyti. Taip tampame kūrybiškesni, daugiau pastebintys, įžvelgiantys tai, kas vyksta iš tikrųjų…

Mindfulness (lietuviškai – dėmesingu įsisąmoninimu) grįstas streso valdymo metodas buvo sukurtas 1979 m. amerikiečio Jon Kabat-Zinn, kuris daug metų tyrinėjo budistines praktikas ir jų poveikį emocinėms būsenoms, ypač stresui. Jis sėkmingai sujungė rytų patirtį su vakarų medicina, ir sukūrė savitą programą, kaip išsiugdyti įgūdį gyventi sąmoningiau arba labiau dėmesingai: suvokiant ir priimant realybę, būnant „čia ir dabar“, neskubant spręsti, o tiesiog išgyvenant patirtį.

MBSR kursas trunka 8 savaites, per kurias mokymų dalyviai įsisąmonina pagrindines žinias ir atlieka praktiką. Kodėl būtent 8? Tyrimais patvirtinta, kad per 8 savaites atsiranda įgūdis tapti dėmesingiems valingai ir taip valdyti savo reakcijas į situacijas, kurios anksčiau galėjo kelti stresą.

Įsisąmoninimu grįstų intervencijų nauda sveikatai yra moksliškai įrodyta:

  • atsparumo stresui didinimas ir streso valdymas;

  • depresijos gydymas ir prevencija;

  • nerimo mažinimas;

  • širdies ligų prevencija ir gydymas;

  • širdies ritmo bei kraujospūdžio reguliavimas;

  • lėtinio skausmo mažinimas;

  • virškinamojo trakto problemų lengvinimas;

  • imuninės sistemos stiprinimas;

  • miego kokybės gerinimas;

  • kognityvinių gebėjimų (atminties, mokymosi) gerinimas;

  • dėmesio lavinimas ir koncentracijos gerinimas;

  • produktyvumo, efektyvumo didinimas;

  • didesnis informacijos apdorojimo greitis;

  • didesnis kūrybingumas;

  • lengvesnis nepageidaujamų įpročių keitimas;

  • ruminacijos (negatyvių minčių tėkmės) mažinimas;

  • energijos didinimas;

  • impulsyvumo mažinimas;

  • naujo reagavimo būdo į stresines situacijos įgavimas;

  • savęs suvokimo didinimas;

  • Emocijų reguliavimas

  • kt.