Kognityvinė elgesio terapija

Žymus JAV psichoterapeutas A. Beck, dirbdamas su depresijos apimtais žmonėmis pastebėjo, kad jų mąstymas neatitinka realybės, t. y. šie žmonės linkę perdėtai niūriai ir pesimistiškai mąstyti apie save, pasaulį ir ateitį. Netrukus jis pamatė, kad tiesiogiai dirbant su depresija sergančio žmogaus mintimis jo būklė gana greitai gerėja. Taigi, kognityvinė terapija pirmiausiai buvo sukurta kaip depresijos gydymo metodas, o vėliau plėtojama ir pritaikoma kitiems psichikos ir elgesio sutrikimams gydyti.

Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad kognityvinė elgesio terapija (KET) ypač tinka gydyti įvairius nerimo sutrikimus, įskaitant panikos sutrikimą, generalizuotą nerimą, potrauminio streso sindromą bei obsesinį –  kompulsinį sutrikimą.  Be to, KET tinka gydyti ne tik depresiją, bet ir kitus nuotaikos sutrikimus, įvairias priklausomybes, įskaitant priklausomybę nuo alkoholio, kompiuterio, lošimų. Tai efektyvus ir patikimas būdas, tinkamas tiek suaugusiems asmenims, tiek vaikams ir paaugliams.

Kognityvinė ir elgesio terapija – kas tai?

Kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, t. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame. Mes įpratę manyti ir sakyti atvirkščiai: įvykiai arba kiti žmonės priverčia mus pykti, liūdėti, nerimauti ar džiaugtis. Tačiau akivaizdu tai, kad skirtingi žmonės, patekę į tokią pačią situaciją, gali ją suvokti skirtingai ir todėl išgyventi skirtingus jausmus.

Taigi, vienas iš svarbiausių kognityvinės ir elgesio terapijos tikslų yra suvokti kliento mąstymo ypatumus ir kaip jie lemia blogą jo savijautą bei padėti keisti mąstymą ir elgesį taip, kad simptomai ir problemos išnyktų, o žmogaus funkcionavimas šeimoje, darbe bei platesniame socialiniame kontekste atsistatytų.

KET nėra tik kalbėjimas ar pasikalbėjimas, ši psichoterapija yra orientuota į pokyčius, o terapeutas naudoja intervencijas, kurios gali būti lengvai atkartojamos ir palyginamos. Po kiekvienos psichoterapinės sesijos klientas jaučia pažengęs žingsnį savo sprendimų link, nes jis pats yra įtraukiamas į terapinį procesą. Klientas skatinamas daryti namų darbus, labai pagreitinančius sveikimo procesą: pagal tam tikrus kriterijus stebėti savo mintis, emocijas, būklę, daryti elgesio eksperimentus, ieškoti alternatyvų ir jas aptarinėti su psichoterapeutu.

Šiuo metu sunku rasti psichikos sutrikimą, kuriam nėra sukurtų efektyvių ir patikimų kognityvinių ir elgesio intervencijų, besiremiančių moksliniais įrodymais. Kognityvinė ir elgesio terapija yra bene vienintelė, turinti moksliniais įrodymais grįstus taikymo protokolus, tiksliai aprašančius, ką turi padaryti psichoterapeutas, kad klientas pasveiktų. Todėl šiuo metu KET ženkliai pirmauja visose išsivysčiusiose šalyse ir yra bene vienintelė psichoterapijos rūšis, už kurią sutinka mokėti ligonių kasos ar joms prilygintinos institucijos.

Kokios intervencijos taikomos kognityvinės ir elgesio terapijos metu?

Kognityvinė ir elgesio terapija yra labai struktūriška. Tai yra, terapeutas visą laiką žino, kokias gydomąsias metodikas jis taiko ir kodėl būtent tokias metodikas renkasi konkrečiu momentu.

Pradžioje paprastai išsiaiškinama kliento problema ir jos ypatumai. Sekantis žingsnis yra suprasti, kaip kliento mąstymo schemos, elgesio stereotipai, pasaulio ir savęs suvokimo būdas, išorinės aplinkybės bei jo reagavimas į jas palaiko ir skatina jo sutrikimą. Tai vadinama kognityvinio modelio sudarymu.

Sekantis žingsnis yra taip vadinama psichoedukacija, kai klientui išsamiai ir suprantamai paaiškinami jo sutrikimo ypatumai ir vystymosi mechanizmai, galimos realios grėsmės ir kokios jo baimės ar nuogąstavimai yra mažai tikėtini, visi galimi tvarkymosi su sutrikimu būdai ir kiekvieno iš jų privalumai bei trūkumai. Taip pat pasiūlomas gydymo planas.

Pats gydymas susideda iš taip vadinamo minčių restruktūrizavimo, kurio metu klientas išmokomas atsisakyti mąstymo klaidų ar klaidingų įsitikinimų, galinčių sukelti sutrikimą. Taip pat atliekami elgesio eksperimentai, kai bandomi nauji, funkcionalūs ir adaptyvūs, į sveikimą vedantys reagavimo į problemas būdai.

Svarbu tai, kad klientas kognityvinės ir elgesio terapijos metu nuolat žino ir jaučia, kad kiekvienas sekantis jo žingsnis artina jį prie siekiamo tikslo.