Nuotaikos sutrikimai

Depresija

Depresijos požymiai ir simptomai. Depresija diagnozuojama žmogui, kuriam ne mažiau kaip dvi savaites kasdien (arba su tikrai retomis išimtimis kasdien) pasireiškia ne mažiau kaip penki iš devynių žemiau nurodytų depresijos simptomai ar požymiai

9 depresijos simptomai

  1. Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba iš esmės kasdien.
  2. Seniau patikusi veikla dabar neteikia malonumo.
  3. Spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos.
  4. Nemiga ar atsiradęs nenormaliai didelis poreikis miegoti.
  5. Nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį dabar keičia visiškas jėgų nebuvimas.
  6. Emocinis nuovargis.
  7. Nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas.
  8. Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus.
  9. Mintys apie savižudybę, detalaus savižudybės plano rengimas arba bandymas nusižudyti.

Iš šių devynių depresijos simptomų, du pirmi depresijos simptomai turi būti teisingi. Pirmi depresijos požymiai yra privalomi, depresijos diagnozuoti negalima, net jei tiktų visi kiti aštuoni simptomai. Be to, šie požymiai turi atspindėti nukrypimus nuo būtent to žmogaus įprastos būsenos. Jei kas nors nė nepamena, kada jautėsi kitaip, depresijos jam diagnozuoti taip pat negalima

Distimija

Distimijos diagnostikos kriterijai:

1. Visą dieną depresinė nuotaika mažiausiai dvejus metus (vaikams vienerius metus).

2. Depresijos laikotarpiu turi būti du ar daugiau iš žemiau išvardytų simptomų:

  • Padidėjęs ar sumažėjęs apetitas
  • Nemiga ar padidėjęs mieguistumas
  • Nuovargis, energijos stika
  • Savęs nuvertinimas
  • Koncentracijos stoka ir sunkumas priimant sprendimus
  • Beviltiškumo jausmas.

3. Per dvejus metus laikotarpis be simptomų nebūna ilgiau kaip du mėnesius

4. Nėra sunkiosios depresijos epizodo per pirmuosius mėnesius

5. Anamnezėje nėra duomenų apie praeityje buvusius manijos, hipomanijos ar ciklotimijos sutrikimus

6. Depresijos simptomai nepasireiškia kartu su lėtiniu psichoziniu sutrikimu

7. Simptomai nėra susiję su tiesioginiu fiziologiniu poveikiu piktnaudžiaujant medžiagomis ar sergant somatine liga

8. Dėl simptomų ryškiai sutrinka socialinė, darbinė ir kita svarbi veikla.

Bipolinis sutrikimas

Bipolinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai tam tikru periodu – nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos). Šie epizodai paprastai trunka ilgai, savaitėmis ar mėnesiais, tačiau dažniausiai depresija trunka kur kas ilgiau negu pakili nuotaika. Tarp nuotaikos sutrikimų įprastai būna normalios nuotaikos fazė, kai nėra jokių simptomų arba lieka nestiprūs simptomai. Kartu su nuotaika svyruoja energijos lygis, aktyvumas, miegas, elgesys, sprendimų priėmimas ir sugebėjimas blaiviai mąstyti.

Negydomas bipolinis sutrikimas gali rimtai sutrikdyti žmogaus gyvenimą ir sukelti priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, santykių problemas, norą nusižudyti ar žaloti save, teisines ir finansines problemas, prastą funkcionavimą darbe ar mokykloje.

Bipolinio sutrikimo sukeliami simptomai

Manija – jos metu žmogus jaučiasi pakylėtas, turi daug energijos:
  • Nuotaika, stebint iš šalies, atrodo aiškiai nenormali (pakili ar dirgli), o energijos padidėjimas – neadekvatus, asmuo yra hiperaktyvus.
  • Būdingos didybės idėjos, daugybė grandiozinių planų, asmuo jaučiasi pasitikintis savimi ir nenugalimas.
  • Sustiprėjęs seksualumas, gali būti sumažėjęs socialinių normų laikymasis.
  • Asmenį sunku ar net neįmanoma nuraminti, perkalbėti.
  • Manijos būsenoje žmogus dažnai greitai kalba, jo mintys greitai keičiasi, šokinėja, dėl to gali būti sunku suprasti.
  • Asmuo gali būti dirglus, piktas.
  • Asmuo tampa nekritiškas savo būsenai ir nesupranta, kad tai liga, kurią reikia gydyti.
  • Miego reikia mažiau nei įprasta, asmuo gali net visai nemiegojęs jaustis žvalus. Manijos epizodo metu gali pamiršti pavalgyti, atsigerti, nebesirūpina asmens higiena.
  • Neretai elgiasi impulsyviai – išleidžia pinigus, perka daug daiktų, kurie paskui pasirodo nereikalingi, pradeda verslus, pasiima paskolas, vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas, užsiima nesaugiais lytiniais santykiais.

Hipomanija yra panaši į maniją, bet ne tokia stipri. Dažniausiai, nesukelia pasekmių asmeniniame gyvenime, darbe ar mokykloje:

  • Asmuo jaučiasi energingas, pasitikintis savimi.
  • Reikia mažai miego, jau anksti ryte pabunda žvalus ir pailsėjęs.
  • Turi daug ateities planų, sugeba įkvėpti kitus. Į nesėkmes stipriai nereaguoja.
  • Jaučiasi greičiau mąstantis ir galimai protingesnis už kitus.
  • Kiek sunkiau sekasi ilgai išlaikyti dėmesį ir pabaigti darbus iki galo, bet imamasi daug darbų ir projektų.
  • Pakankamai didelis darbų produktyvumas, taip pat būna polinkis leisti pinigus.
  • Poilsio reikia mažai, vakare nesijaučia labai pavargęs.
  • Gali būti padidintas seksualumas, draugiškumas, familiarumas, kas gali atrodyti iš šalies kiek neįprasta, tačiau neatrodo nenormalu.
  • Kartais vietoje euforijos, maloniai pakilios nuotaikos pastebimas dirglumas, emocijų nepastovumas.
Tiek pats asmuo, tiek aplinkiniai dažnai nesuvokia, kad ši būsena yra nenormali. Visi žavisi energija ir produktyvumu, o pats asmuo jaučia psichologinę ir fizinę gerovę. Deja, ši būsena, kad ir kiek maloni, paprastai nesitęsia amžinai, o gali virsti ilgai trunkančia ir sunkiai gydoma depresija.Depresijos metu asmuo gali jaustis pesimistiškai ir beviltiškai, neturėti energijos, gali pasikeisti miego įpročiai – atsirasti nemiga ar pernelyg ilgas miegas. Apetitas būna sumažėjęs ar padidėjęs, gali keistis kūno svoris. Būdinga apatija, sumažėję interesai. Mintys gali būti lėtos, o dėmesio koncentracija – prasta, kaip ir susidomėjimas kasdieniu gyvenimu. Galimos pesimistinės, savęs nuvertinimo, savigraužos mintys bei mąstymas apie savo gyvenimo nutraukimą.